2014 m. vasario 2 d., sekmadienis

52. Visokybė

Viskas, ko tau reikia, yra...
VISOKYBĖ

Aš dabar galvoju, kad žodis visokybė  yra labai netaisyklingas, bet jei toliau paskaitysit - suprasit, kad labai teisingas šiame kontekste. (ir šiaip patinka man žodžius išgalvot)

Labai dažnai mane ištinka situacija, kai atrodo, kad netelpu nei kūne, nei sieloj. Taip yra dėl to, kad man patinka tiek juoda, tiek rožinė.

Leiskite truputį plačiau apžvelgti, kokios visokybės, esančios manyje, trumpam sustabdo ir primena, kad yra visai keistokos.

Šį savaitgalį vyko regioniniai JKL mokymai. Jaunieji konservatoriai, tarp jų ir aš, mokėsi, dirbo komandose, generavo idėjas, susitiko su politikos žvaigždūnais ir ko tik dar nedarė. Apibendrinant, man šis savaitgalis žiauriai patiko. Patiko ir praeitas savaitgalis, kai nieko neveikiau. Pažiūrėjau daug serialų visokių visokiausių, su mamyte žiūrėjom Eurovizijos atranką, paskaičiau žurnalą (ne, ne IQ, ne, ne Valstybę) Žmonės. Baisu atrodo prisipažinti, bet tokią veiklą irgi mėgstu. Čia lygiai taip pat, kad neišsirinkčiau tarp lazanijos ir picos, grikių ir perlinių kruopų, juodaplaukio rudaakio ir vaikino žydromis akimis, barzdoto ar švelniais skruostais, naktinių ir pižamos . Nekenčiu rinktis. Geriau turėti viską. (ha ha ha)

Mano muzikinis skonis irgi visokybės viršūnė. Aš moku mintinai Garbanoto bosisto dainas, mokausi įsijungusi Rachmaninovo šedevrus, o mano diva - Beyonce. Galvojat, lengva taip gyventi? Siūlau prisiminti mano įrašą apie dramą. Tikriausiai visokybė ir drama yra sesės ar bent jau geros draugės. 

Palieku Jus su Beyonce. Nes aš jaučiu, jai irgi visai patinka visokybės.

Ate!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą