2014 m. liepos 11 d., penktadienis

55. Pabaiga #2

Viskas, ko tau reikia, yra...
PABAIGA

Kas juokingiausia, kad įrašas pavadinimu „Pabaiga“ jau buvo. Prieš metus, apie išleistuves.

Oficialiai pranešu, kad dabar pabaiga for real. Viskas. Paskutinis įrašas su visais taškais ant i.

Tinklaraštį rašyti norėjau visada, tačiau niekada nepavykdavo palaikyti tempo ir per daug priklausydavau nuo įkvėpimo. Kai pradėjau rašyti „Viskas, ko tau reikia...“ turėjau aiškią viziją - kadangi esu super asociali ir su žmonėmis dažnai negaliu bendrauti visiškai atvirai akis į akį, tai va, pasitelksiu savo iškalbą, žodžių bagažą ir išsiliesiu. Iš tikrųjų, kai kas žino, kai kas ne, kad įrašai daugeliu atveju buvo skirti tik vienam žmogui, pavadinkim jį poetiškai ir paslaptingai - Skaitytoju.

Su Skaitytoju pažįstama esu labai labai ilgai. Ir mūsų santykiai dažniausiai nebuvo labai išskirtiniai-tiesiog sutapo humoro jausmas (o ko daugiau reikia). Deja, tik  iki tos dienos prieš kokius 4-5 metus, kai mano smegenys papuolė į avariją ir visokie emocijų centrai susimaišė ir pasikeitė mano požiūris į Skaitytoją. Jis tapo nuomonės formuotoju, indikatorium kas yra „kieta“ ir kas ne, apskritai - labai didele figūra mano gyvenime. Jo reikšmė vis augo augo ir priaugo iki to, kad mano kvailos smegenys sudarė dar kvailesnę koaliciją su širdimi ir tadam - tikriausiai perkėliau savo jausmus Skaitytojui į kitą lygį. Tą lygį, apie kurį jis, beje kaip ir aš, nenorėjo nieko girdėti ir visos kalbos šia tema būdavo palydimos ilga tyla iš abiejų šios istorijos veikėjų.

Kas blogiausia, aš niekaip negalėjau atsiribot nuo Skaitytojo, kas privedė prie mini mental breakdown, kai jam išvykus, netekau tiesioginės galimybės bendrauti, mažų santykių krizių, kurias patyriau draugaudama su savo vaikinu, ilgiausių pokalbių su draugėm, pasibaigiančių vienintele išvada - reikia išmest. Išmest visą failą.

Ar aš sugebėjau? Iki šiol ne. Kalbėjau su Skaitytoju per šį tinklaraštį ir kaip mažas vaikas džiaugdavaus sulaukusi bet kokios jo reakcijos. Kaip ir iki šiandien džiaugiaus kiekviena žinute fb, kiekvienu snapchatu ar lauktuvėm. Nesidžiaugiu tik savim, niekad taip ir neužrišusia visos šitos kvailokos istorijos ir neperkėlusia visos čia sunaudotos energijos į tai, kas būtų vertinga.

Taigi, ačiū Skaitytojau, už tai, kad „žinai, kaip su manim bendrauti  ir tau tai neblogai sekasi“, už tai, kad šitas tinklaraštis turėjo bent kažkiek turinio ir už tai, kad mano mergaitiškos smegenys turėjo galimybę užsiimti tuo begaliniu kiekvieno sakinio tau apmąstymo. Ir žinau, kad tikrai tau vienodai, ką aš rašau. Aš irg tave truputį pažįstu.

Tačiau dabar viskas, aš jau labiau nei done su šita istorija. Gaila, bet ir su tinklaraščiu. Ir labai noriu patikėt, kad šį kart for real.



Bai bai.

2014 m. vasario 5 d., trečiadienis

54. Atstumas

Viskas, ko tau reikia, yra...
ATSTUMAS

Toks jausmas, kad jau esu apie tai rašiusi. 

Gal dėl to, kad atstumas man:

  • tai, kas yra tarp tokios, kokia esu ir tokios, kokia noriu būti
  • tai, kas yra tarp vaizdo veidrodyje ir vaizdo mintyse
  • tai, kas yra tarp noro veikti ir talento tingėti
  • tai, kas yra tarp mano supratimo apie draugystę ir Tavo supratimo apie draugystę 
  • tai, kas yra tarp Vilniaus ir Mažeikių
  • tai, kas yra tarp tikrų draugų ir ne tokių tikrų draugų
  • tai, kas yra tarp Dalios ir LoLretos
  • tai, kas yra tarp vasaros atostogų ir egzaminų sesijos
  • tai, kas yra tarp ašarų ir juoko
  • tai, kas yra tarp mano skylių ir neatsakytų klausimų
  • tai, kas yra tarp stotelės ir instituto
  • tai, kas yra tarp proto ir jausmų
  • tai, kas yra tarp noro atvirai pasišnekėti ir mažaprasmių juokelių.
Anksčiau labai bijojau atstumo. Ir dabar bijau. Bet sugalvojau, kad galima jį panaikinti. Paprastai - atvirumu.

2014 m. vasario 3 d., pirmadienis

53. Karalius ir karalienė

Viskas, ko tau reikia, yra...
KARALIUS IR KARALIENĖ

Perspėju, kad šis įrašas yra tik mano noras sulaukti dėmesio. Juk tik dėl to ir pasirinkau įrašo herojus - jie turi daug sekėjų, fanų, draugų. Gal koks vienas kitas taps ir mano.

Rašyti noriu aš apie žmones, kurie mano subjektyvia nuomone laimi internetų Karaliaus ir Karalienės karūnas. Gal pagal svorį, o dar labiau amžių,  tiktų princo ir princesės titulas, bet sukurkime čia aliuziją į prom night metu JAV karūnuojamus jaunuolius. Jaunuolius, į kuriuos nukreiptos visų akys, pavydas, meilė, susižavėjimas ir apsiseilėjimas.

Jei jau, kam nors kilo klausimas, kas įrašo herojai, tai atėjo tiesos akimirka. Pristatau ir savo iškalba bandau pagerbti internetų karalienę, deivę, originalią, unikalią, montažų meistrę, internetų sunkiasvorių draugę, intelekto ir humoro jausmo gausiai papuoštą Ramintą ( taip ir ieškokit facebook'e - Raminta) ir internetų karalių, technikos guru, jaunąjį Užkalnį, protingą ir išmintingą, klaviatūros meistrą, geliančio liežuvio profesionalą, sporto entuziastą, sveiko proto siųstuvą Andrių Kleivą.

Raminta nuostabiai savo gebėjimus, grožį ir talentus skleidžia daugiausia jau minėtame soc. tinkle, kai tuo tarpu Andrius turi tinklaraštį/svetainę kleiva.lt, kur dalinasi savo įžvalgomis tiek apie technikos naujoves, tiek apie Prancūzijos prezidento lovos reikalus (žinoma, kad ne šiaip papletkintų, bet kad padiskutuotų apie visuomenės procesus). Svarbiausia, kad Andrius jaučia su kuo šneka, t.y. kam rašo ir rodo. Raminta savo ruožtu tuo labiau nestabdo. Jai rašo LoLreta, ji duoda kraujo neatlygintinai ir neatlygintai linksmina fb auditoriją, daro belekokius džempus, kuriuos perka bankininkai ir kritikuoja pagedusius (ir man dar dovanas dovanoja, bet čia jau apkalbėta tema). Kaip mėgstu sakyti, valdo servą.

Todėl jie ir yra populiarūs (ir mano mylimukai). Ir te atleidžia man, kad apie juos čia priseilėjau (ir pačiupau porą nuotraukyčiųųųų), tačiau negaliu likti abejinga jų nuostabumui.

Andriaus blog'ą marš skaityt ir sekt abu jaunuolius fb. Prisakau. Ten pamatysit daugiau. Ir geriau.
Mano mergytė
Andrius rocks.
O čia Jums visiems. 

2014 m. vasario 2 d., sekmadienis

52. Visokybė

Viskas, ko tau reikia, yra...
VISOKYBĖ

Aš dabar galvoju, kad žodis visokybė  yra labai netaisyklingas, bet jei toliau paskaitysit - suprasit, kad labai teisingas šiame kontekste. (ir šiaip patinka man žodžius išgalvot)

Labai dažnai mane ištinka situacija, kai atrodo, kad netelpu nei kūne, nei sieloj. Taip yra dėl to, kad man patinka tiek juoda, tiek rožinė.

Leiskite truputį plačiau apžvelgti, kokios visokybės, esančios manyje, trumpam sustabdo ir primena, kad yra visai keistokos.

Šį savaitgalį vyko regioniniai JKL mokymai. Jaunieji konservatoriai, tarp jų ir aš, mokėsi, dirbo komandose, generavo idėjas, susitiko su politikos žvaigždūnais ir ko tik dar nedarė. Apibendrinant, man šis savaitgalis žiauriai patiko. Patiko ir praeitas savaitgalis, kai nieko neveikiau. Pažiūrėjau daug serialų visokių visokiausių, su mamyte žiūrėjom Eurovizijos atranką, paskaičiau žurnalą (ne, ne IQ, ne, ne Valstybę) Žmonės. Baisu atrodo prisipažinti, bet tokią veiklą irgi mėgstu. Čia lygiai taip pat, kad neišsirinkčiau tarp lazanijos ir picos, grikių ir perlinių kruopų, juodaplaukio rudaakio ir vaikino žydromis akimis, barzdoto ar švelniais skruostais, naktinių ir pižamos . Nekenčiu rinktis. Geriau turėti viską. (ha ha ha)

Mano muzikinis skonis irgi visokybės viršūnė. Aš moku mintinai Garbanoto bosisto dainas, mokausi įsijungusi Rachmaninovo šedevrus, o mano diva - Beyonce. Galvojat, lengva taip gyventi? Siūlau prisiminti mano įrašą apie dramą. Tikriausiai visokybė ir drama yra sesės ar bent jau geros draugės. 

Palieku Jus su Beyonce. Nes aš jaučiu, jai irgi visai patinka visokybės.

Ate!

2014 m. sausio 11 d., šeštadienis

51. Neužmirštuolė

Viskas, ko tau reikia, yra...
NEUŽMIRŠTUOLĖ

Tie, kas mane pažįsta, žino, kaip stipriai myliu Lietuvą, kokia svarbi man jos istorija, kaip noriu, kad šalyje viskas būtų kuo geriau ir šviesiau. Nepraleidžiu svarbių, nors dažnai ir skaudžių, datų minėjimo, todėl ne išimtis ir Laisvės gynėjų diena, sausio 13-toji.

Internete prieš keletą dienų prasidėjo nuostabiai prasminga akcija - Neužmirštuolė, skirta ne tik žuvusiems prie televizijos bokšto, bet ir pokario partizanams, Nepriklausomybės kovų dalyviams, visiems, kas paaukojo jėgas ir gyvenimus Lietuvai. Akcijos simbolis - neužmirštuolės žiedas, jau suvienijęs plačią interneto bendruomenę, keliasi ir realybę ir puošia visuomenininkų, politikų ir kas gražiausia, jaunų žmonių atlapus.

Akcijos puslapyje -  labai puiki video serija, kurioje galime išvysti daugelį mano autoritetų išsakant savo atsiminimus ir mintis apie Laisvės kainą, yra toks dalykas, kuris įkvepia ir priverčia ne tik dar labiau gerbti tuos žmones, bet ir susimąstyti ar tai, ką turiu dabar yra duotybė ar kovos vaisius?

Visus kviečiu prisijungti prie akcijos ir leisti jai tapti tradicija, savaime vykstančiu veiksmu. Lengva pasikeisti viršelio nuotrauką ar atsispausdinus padalinti žiedus draugams. Juk toks geras jausmas apima žinant, kad galime turėti simbolį, bet kokia proga simbolizuojantį ne tik atmintį, bet dabartį, kai esame vieningi bei ateitį, kai bus dar mažiau abejonių dėl šviesios Lietuvos.

Viskas, ko reikia, kad prisijungtumėt - https://www.facebook.com/neuzmirsk

Ir net raudoni kaklaraiščiai nenustelbs to, kas yra gera.
Nuotrauka iš R.Sadausko - Kvietkevičiaus fb.
Aš prisimenu, kodėl esame laisvi,
Gabrielė

2014 m. sausio 4 d., šeštadienis

50. Atvirumas

Viskas, ko tau reikia, yra...
ATVIRUMAS

*įkvėpta Ievos Kapačinskaitės*

Jei jau spėjote pavargti nuo sveikinimų ir linkėjimų - šaunu, aš Jūsų nebesveikinsiu.
Jei vis dėlto, trūksta kokio mažo geros nuotaikos užtaiso paleisto į Jus - sveikinu su Naujaisiais metais ir linkiu padaryt savo rezoliucijas (pasižadėjimus) įpročiais, o ne tikslais. Ir laimės. Ir dar meilės. Ir dar milijonų smulkmenų, kurios padaro gyvenimą gražų. Ir drąsos, turėti tokį gyvenimą.

Trumpas šį karta bus įrašas su paprasta instrukcija.

Atvirumas yra jėga. 
Atvirai pasakykim, kad mylim, nekenčiam, mums smirda ar  nepatinka maistas.
Visiems bus geriau.
Pradėkim nuo dabar. Žinutė, komentaras, bučkis, antausis, laiškas, žodžių tirada.
Viskas tinka. Nes tikslas pateisina priemones.

Leonid Afremov. 
Ateee,
Gabrielė.