2013 m. gruodžio 27 d., penktadienis

49. Skylės

Viskas, ko tau reikia, yra...
SKYLĖS

Nežadėjau tokio anti įrašo, apie tai, ko iš tikrųjų niekam nereikia, rašyti tarpušvenčiu. Tokiu laiku ir taip daug ką mini depresijos įvairiomis formomis kamuoja arba atvirkščiai dar žiauriai linksma ir saldainiuose esantis cukrus palaiko aukštą entuziazmo lygį. 

Apskritai, skylės kaip dalykas, kuris mane labai liūdina, įgavo formą tik prieš keletą dienų, kai išgirdau įdomią dainą, kuri taip ir vadinasi - skylės (tik aišku angliškai gal ir poetiškiau skamba - holes).
Iš tikrųjų truputį privertė susimąstyti ir apie savąsias skyles. Na, jei su jų skaičiumi lengviau, tai su jų gyliu ir pločiu yra taip blogai, kad dabar esu kaip koks geras didelis šveicariškas sūris (žinot, tas su skylėm, kaip iš filmukų).

Didžiausia skylė tikriausiai mano supratime apie tai, kas yra draugystė. Nesakau, kad neturiu draugų, bet kartais atrodo, kad tie, kurie tokiais vadinami yra labai labai nedraugiški. Aš pati nesu pats socialiausias žmogus pasaulyje, bet gaila, kad žmonės, kuriuos kažkada galėjai pavadinti šeima, kurie apie tave žino milijonus dalykų, kuriuos laikai paslaptimi, mano atveju niekad nėra tie, kurie šalia. Kita vertus, labai noriu tikėtis, kad tie, kurie dar nebuvo pavadinti šeima, bet man labai svarbūs, tie, kurie įkvepia, ir tie, su kuriais norisi praleisti kuo daugiau laiko, nėra tik iliuzija. Aišku, lengva sakyt, kad vienas ar kitas žmogus yra draugas, tačiau išlaikyti abipusį ryšį yra ganėtinai sunku. Ir čia vėl skylė, kyla klausimas, ar su draugais turi būti sunku? Galima ilgai svarstyti, išvartyti klausimus į visas įmanomas puses, bet ar tai padės užpildyti mano skylę? Man, dideliai savanaudei, svarbiausia, kad nereikėtų laukt kelias dienas, kol "geriausia draugė" atrašys, kada kavos, arba kol nauji draugai prisimins. Tik tiek.

Kita skylė, net didesnė ir už didžiausią tikriausiai, pas mane yra dvejose vietose iškart. Kaip pas tikrą, jau aprašytą dramų karalienę, širdyje ir smegenyse. Viena skylė, sukelianti tieeeek skausmo, tiek, nepabijosiu to žodžio, šūdų. Nors turiu patį mylimiausią vaikiną, su kuriuo esu ilgai ir beveik laimingai jau porą metų, aš niekaip negaliu būti laiminga iki galo. Tiesiog. Skylė tokia plati, man atrodo, kad jau užima tiek plaučius (sunku kvėpuoti) ir spaudžia ašarų latakus, kurie, deja, nemėgsta būti sausi. Visada periodiškai, kaip užsakytas žurnalas, atsiranda kažkokios mintys, apie tai, kad man reikia visai kitokių dalykų, kad turiu kažkokių neišsiaiškintų dalykų, su žmonėmis, kurie ramiai gyvena ir vargo nemato manęs net prisiminti. Net dabar rašydama, turiu tą žmogų mintyse ir man tuoj sprogs galva, kaip noriu, kad jis pasakytų man ką nors. Bet ką. Visada buvau tokia skylėta, visada buvau tokia traumuota. Gal ir nėra ko stebėtis, kad niekas apart eilinio paašarojimo man nesigauna. Užtenka prisiminti praėjusius metus. Abitūra, atrodo kiekviena šventė kaip paskutinė - šok iki nukritimo, juokis, bendrauk. Ne. Kam man linksmi vakarėliai. Per visas šventes tradiciškai išliedavau ašarų upelį. Per visas, ir ką ten upelį. 

Baisu, kai savo silpnybes surašai ir gali pažiūrėt kažkaip kitaip. Manau, kad reikia. Gal visa tai parodo, kodėl atrodau kitiems tokia liūdna, gal parodo, kad reikėtų pasigydyti, nusileist ant žemės? Gal parodo, kad reikia džiaugtis tuo, ką turiu? 

Nes iš tikrųjų yra tik taip : we've got holes, but we carry on.

2013 m. gruodžio 24 d., antradienis

48. TOP

Viskas, ko tau reikia, yra...
TOP

Visokie top sąrašai yra šiaip labai banalus dalykas. Vis dėlto, supaprastina informacijos ieškojimą ir panašiai. Na pavyzdžiui, jei ieškotumėt, kad kas gi buvo Metų žmogus 2012 ir iškart mano praėjusių metų top sąrašas viską pasako - Raminta.

Šiais metais nelaukiu Naujųjų išvakarių, galvoju, kad apie 2013-uosius galima pamąstyti jiems ir nepasibaigus, juolab, kad šito top'o tikslas ir yra padėkoti ir pasidžiaugti.

LETS KAMON

Metų bedarbis
Čia būsiu AŠ. Manau, kad 2013 metais pakankamai darbų palikau: nebeaplankau Verslios kartos, baigėsi JEK kadencija, sakė gimnazijoj irgi užteks sėdėt, ir dar į politikos mokslus įstojau. Tiesiog combo breaker - nors Biržų darbo birža jau užimta, Mažeikiuos gal dar bus man vietos.

Metų susipažintukas
Iškilmingai skelbiu - projektas Moksleiviai į Vyriausybę. Ačiū visiems, kas šį projektą rengė, kas dalyvavo, kas sutiko pasidalinti savo žiniomis ir vizitinėmis kortelėmis. Nežinau kito projekto, kur galima susipažinti ne tik su Lietuvos ateitimi(be ironijos), bet ir su televizijos kameromis, karine tvarka, išbandyti savo toleranciją picoms, taip pat pabendrauti su gyvu, kalbančiu ir nusišnekančiu prietaisu. Geriausia patirtis valstybės institucijose so far.

Metų dovana
Ir vėl laimėjo Raminta. Aš nežinau kodėl, bet jos dovanos būna visada tokios, kokių noriu, o tuo labiau, kad padarytos iš širdies(tikiuosi). Myliu tiek panelę šėtonę, tiek Obamą, kurį dabar turėsiu taaaip arti savęs.

Metų ašarų pakalnė
Čia šiokia tokia kova vyko. Galvoju ar kokią valandą verkimas be sustojimo su pasikūkčiojimais dėl kažkokių kvailų priežasčių visai ne blaivios sąmonės ar smagus grupinis ašarų nubraukimas su JEK dinozaurienėmis. Laimėjo pastarasis, nes buvo ne gniuždantis kaip pirmasis, bet labai gaivinantis ir suartinantis. Ir dar bent paguodė kažkas.

Metų vieta
Viešbutis. Sakyčiau, kad bet koks, bet tikrai ypatingai išsiskiria čia Artis. Viskas tuo ir pasakyta.

Metų selfiekurieniekamnerūpi porininkas
Matas Grabauskas. Būsimas akušeris. Tostų čempionas. Sveikinu, nugalėjai mano mamąąą!

Metų lūžis
Išlaikiau egzus, baigiau mokyklą, buvo išleistuvės, įstojau į universitetą. Baisu.

Metų skaitytojas
Ačiū Tau, kad skaitai. Galėtum ne tik skaityt.( ir sorry, nebemesiu iš fb draugų)

Metų moteris
Čia tokioj paslaptingoj ir mylinčioj kategorijoj lygiomis dalimis vietą užima LoLreta ir Aušrinė. Nepatinka man tokia diarchija šitoj vietoj, bet niekaip nerandu kriterijaus, kuriam kuri nors pralaimėtų. Abi moteriškos, abi intelektinės žvaigždelės, abi mano gyvenimo moterys. MILIU tiesiog.

Metų žmogus
Aldonėlė. Nes stipriausiai apkabina ir daugiausiai komplimentų pasako. Ji yra pati šilčiausia!


Ačiū visiems, ačiū 2013, ačiū!