2013 m. spalio 23 d., trečiadienis

46. Kalendorius

Viskas, ko tau reikia, yra...
KALENDORIUS

Nežinau, kas čia man užėjo su tuo laiko skaičiavimu, bet kai pagalvoji tai labiausiai nuo jo ir priklausau šiomis dienomis. Tad šįkart trumpai apie tai, kokios datos svarbiausios mano kalendoriuje, kokių įvykių laukiu ir kokios sukaktys apibrauktos raudonai.

Visų pirma, verta pakalbėti apie patį kalendorių, kuris atplaukė iš už jūrų marių, iš alaus šalies, kur namai iš duonos ir žmonės kirčiuoja priešdėlį per. Tikrai taip, mano kalendorius iš Biržų ir iš  mylimos Ramintos širdelės ( va, paminėjau tave ir 2013 m.). Tobulas dalykas, kurį pirmą pastačiau bendrabučio kambaryje, ir ne tik kaip naudingą daiktą, bet kaip priminimą, kad turiu draugę-šėtoną.

Tad dabar apie datas. 
Iš tikrųjų visos jos svarbios. Kiekvieną dieną yra ko laukti, kuo stebėtis, ko bijoti.
Vis dėlto.

  • Spalio 30 d. pirmas seminaras pas Ingridą Šimonytę. Ir laukiu, ir bijau, ir jau skaitau medžiagą. Reikia sužibėti. O jei rimtai, tai nuostabu turėt galimybę mokytis iš tokių specialistų, kurie ne tik teoriją gerai dėsto, bet ir turi ohoho kokį puikų humoro jausmą.
  • Lapkričio 18 d.  - pirmojo (nors ir komandinio) rašto darbo pristatymas. Bandysime su draugais apžvelgti Lietuvoje  klientelizmo kuriamą šešėlį politikoje. Artėja tas nuostabus metas, kai kalendoriaus nebematai, o atsimerki tik paskutinę naktį. Can't wait!
  • Visi žinot kokiom dienom bus KALĖDOS. Šventė, kai namie ir širdy bus šilta šilta, galėsiu visiems dovanoti dovanas, yra itin laukiama. Jau galit vardint savo pageidavimus !
  • Kažkada ten sausį baigsis sesija. Nerūpi man tie egzai (tikrai juokauju), svarbiausia, kad baigsis lažybos dėl mano antakių gyvybės. Kol kas dar daug dienų neužbraukta...
  • Balandžio mėnesio nelaukiu. Nenoriu to jubiliejaus. Sėdėsiu kaip grumpy cat  ir bandysiu apsimest, kad man 16. Mamytė tobulai paguodė - žinok, sako, nepastebėsi kaip jau ir 40 ateis. Nors gerai pagalvojus, gerai kad JAU 20. Tuoj ir į prezidentes galėsiu eit !

Aišku, bus dar daug gražių ir nelabai dienų, sukakčių, progų, vakarėlių, darbų, atostogų ar tai mokslų. Svarbiausia turėt gerą kalendorių, kad nepasimest tose dienose.


Miau,
Gabrielė

2013 m. spalio 15 d., antradienis

45. Laikas

Viskas, ko tau reikia, yra...
LAIKAS

Sveiki, apie laiką šį kartą norisi parašyti ne tik todėl, kad milijoną dienų nebuvo naujo įrašo. Šiandien apie tai, kiek laiko reikia, kad atrastum save naujoje vietoje, įsikurtum naujam gyvenimo etapui, sukurtum draugystę, išmoktum džiaugtis akimirka.

Dažniausiai ne viskas būna taip romantiška kaip tikimės. Taip ir man studijos, nauja gyvenamoji vieta, pažintys ir lekiančios dienos kartais virsta tiesiog pilkomis dėmėmis, kai norisi būti nematomam. Vis dėl to, romantikos niekas už mus nesukurs. Džiaugsmą ne tik gauname, bet ir patys turime pagimdyti.

Apie viską iš eilės.

Studijos. Viskas susiję su TSPMI (mistiškas junginys raidžių, kurios tampa gudriu Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto pavadinimo trumpiniu) yra absoliučiai dviprasmiška. Atrodo, kad vieta, kurią taip norėjai pasiekti dėl jos teikiamų galimybių, profesionalių dėstytojų ir smagios studentijos, turėtų kasdien užtikrinti pasitenkinimą. Tačiau nuo pat stojimo rezultatų paskelbimo kasdien vis labiau meh... Ilgai trunka save motyvuoti pozityviai vertinti studijas, tačiau nusiskundimų taip pat argumentuotai neišdėstyčiau. Tikrai viliuosi, kad studijos, kurios akademine prasme jau verčia didžiuotis savo asmens priskyrimu institutui, nekels daugiau abejonių, o tik suteiks daugiau atsakymų.

Bendrabutis. Čia, kaip ir Kaune, tikriausiai gyventi galima. Atmosfera tikrai studentiška visomis prasmėmis ir tai labai smagu - bet kada gali rasti draugą puodeliui arbatos ar bokalui, kepimo miltelių pyragui ar aukso vertės tualetinio popieriaus. Apie smagiuosius tualetus kasdien vis pilnesnius, apie viryklės paviršių, kurį nuvalius galėtum pasigaminti vakarienę, apie dušą, kuriame šilto vandens tekančio į penkioliktą aukštą reikia laukti 15 min, geriau net nekalbėsiu. Viską nustelbia tobulas miesto vaizdas ir kasdienė baimė dėl gyvybės važiuojant liftu.

Draugystė. Išvažiavusi iš namų jau rugpjūčio pabaigoje spėjau susirasti daug naujų  galimų gerų draugų. Projekto Moksleiviai į Vyriausybę metu turėjau progą susipažinti su  linksmais, ambicingais žmonėmis, nebijančiais Karo akademijos bendrabutyje demonstruoti savo šmaikštumo. Tiek Donata iš Džionavos, tiek Lukas Kornelijus Vaičiakas, tiek kiti ministrai tobulai papildė projekto programą. Kalbant apie draugystę būtina paminėti ir tobulą Jaunimo Europos komandą, kurios tobulumui tobulai nėra ribų. Nauji žmonės ir senieji vilkai tiesiog  užkrečia savo tobulais balsais, šokio judesiais ir tobulu humoro jausmu. Ko gi daugiau reikia tobulai draugystei, ar ne Raminta, Aušrine, Amanda, Aurelija? Ir žinoma, kursiokai bei grupiokai. Seni ir nauji pažįstami, kurie kasdien leidžia pažinti juos iš naujo. Žmonių šypsenų ir sėkmės istorijų niekada nebus per daug.

Akimirkos. Vilnius yra toks miestas, kuriame magiška būti. Aišku, neklaidžioju po gyvenamuosius rajonus, tačiau senamiestis yra atgaiva ir palaima akims bei mintims. Vaikštai Silva Rerum, Vilko valandoje aprašytomis gatvėmis, lipi į Gedimino kalną, siauromis gatvelėmis keliauji į institutą. Myliu minias žmonių Katedros aikštėje ir Gedimino prospekte, popierinius kavos puodelius rankose ir smagų šurmulį Bernardinų sode. Kiekvieną dieną reikia vis daugiau vietos širdelėje - naujoms vietoms, mėgstamiems ritualams, miesto dvasiai sudėti.
VISIEMS PO PUPONAUTĄ !!!
Miau,
Gabrielė.