2013 m. rugpjūčio 20 d., antradienis

44. Atsisveikinimas

Viskas, ko tau reikia, yra...
ATSISVEIKINIMAS

Apie viską iš eilės. Atsisveikinti žmonėms dažnai būna skaudu bei sunku. Atsisveikinimas dažnai palieka žaizdą.

Manasis trunka jau ilgai, praktiškai visą vasarą. Prasidėjęs nuo paskutinio skambučio šventės, dabar jau skaičiuoja paskutines savo dienas. Nesakyčiau, kad atsisveikinti buvo, yra ar bus lengva. Vis dėlto, tikrai neskaudu.

Kiekvieną atsisveikinimą reikia priimti natūraliai :

  • Galbūt draugystė, kurią laikome itin ypatinga, gali būti tik lengva iliuzija, kuriai lemta greitai išsisklaidyti? Kodėl gi tada nepasakius sudie, užbaigti viską ardantį aiškinimosi procesą?
  • Juk nenorime sėdėti toje pačioje vietoje tarsi senos kerpės, kad ir kaip tai atrodytų saugu. Todėl ir čia padeda atsisveikinimas : kraunami lagaminai, naujas būstas - verčia nusipurtyti apaugusias samanas.
  • Kelionės prie jūros kada tik panorėjus tikrai geras dalykas, tačiau tuo ir žavus pajūrio smėlis bei bangų purslai - su jais tenka trumpam atsisveikinti, kad galėtum grįžti dar labiau išsiilgęs. 
  • Žmonės, su kuriais leidai didžiąją dalį savo gyvenimo, dabar lygiai kaip ir tu nori pradėti naują. Galbūt atsisveikinimas nereikalingas, bet trumpas iki primins apie pasikeitusį visų statusą.
Galima sakyti, kad atsisveikinimų gyvenime iš vis nereikia. Tačiau ar bus kam pasakyti labas, jei prieš tai netarsim viso gero?
ATE,
Gabrielė

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą