2013 m. birželio 27 d., ketvirtadienis

34. Vanduo

Viskas, ko tau reikia, yra...
VANDUO

Po sunkios paros, keliaujant per Lietuvą ir susiduriant su nemažais akademiniais iššūkiais, pagaliau sugalvojau, kaip pavadinti naują įrašą.

Galiu atvirai pasakyti, kad esu žmogus, kuris " dive too deep", todėl man paprasti reiškiniai, sąvokos, žmonės ir jų vardai, dažniausiai asocijuojasi su daugiau nei vienu dalyku. Sugebėčiau tikriausiai net karvės "lenciūgą" susieti su Karlo Lagerfeldo katyte.

Esmė tame, kad vanduo yra medžiaga, savyje turinti daugybe jėgos ir prasmės. Keletas aspektų iškart nušvinta akyse.

  1. Gerti. Man, kaip didelį kiekį vandens per dieną išgeriančiai panelei, vandens buteliukas jau tapęs artimiausiu delno draugu. Akivaizdu, kad vanduo - stebuklingas skystis, valantis organizmą, skaistinantis odą ir maloniai nuteikiantis skrandį. Nereikia net klausti daktaro - be abejonių vanduo tampa pirmu vaistu.
  2. Maudytis. Vasara gi. Ežeras, jūra ar upė, o gal tiesiog kasdienė dušo kabina. Vanduo vėl nusipelno didžiausių liaupsių, nes plaukiojimo malonumas ar tiesiog gaivi srovė, tekanti iš krano, turi raminantį poveikį. Galimybė plaukti apie nieką nemąstant ar palepinti save putomis ir druskomis pagerinta vonia - puiki streso prevencija ir gydimas tuo pat metu.
  3. Verkti. Ašaros jokiu būdu nėra neigiamas dalykas. Tikriausiai taip sakau tik todėl, kad iš akių srūvantys sūrūs vandens upeliai dar ne per seniausiai buvo mano jei ne kasdienybė, tai bent jau kassavaitybė. Tai, kad visuomet mąstau per daug, per giliai, per plačiai, visuomet turi bruožą išsiveržti ašaromis. Panika dėl ateities, geriausio draugo ignoravimas ir visiškai gluminantis bendravimas, širdelės reikalų komplikuotumas. Nemėgstu verkti, tačiau vanduo tikriausiai natūraliai trokšta pasišalinti iš organizmo.
  4. Juoktis. Kas nemėgsta juoktis? Geriausia juoktis iki skausmo, iki to paties ašarų nevaldomo tekėjimo skruostu, iki signalo ieškoti artimiausio tualeto. Vanduo vėl lydi procesą, teikiantį milijonus laimės adatėlių.
  5. Žiūrėti. Tiesiog. Į pelkę, į lietų, į jūrą. Nuo olos, per langą, iš paukščio skrydžio.
Toks štai vanduo man. Visko nenoriu nei talpinti, nei minėti įraše. Svarbiausia materijos esmę pajusti patiems.
Ate,
Gabrielė.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą