2013 m. birželio 4 d., antradienis

32. Vasaryyytė

Viskas, ko tau reikia, yra....
VASARYYYTĖ

Labas, šiandien vėl prisiminiau, kodėl taip nepastoviai  rašau čia. Vis dėlto, nusprendžiau, kad reikia užbaigti tą nepastovumą, juk vasarą rasiu daug laiko mėgiamai veiklai, tad ir įrašams atliks minutėlė ar dvi.

Prakalbus apie vasarą nesinori depresuoti ir liūdėti, tačiau šiais metais taip jau sutampa, kad baigiasi labai ilgas, gražus ir ypatingai įdomus gyvenimo etapas. Net ir draudžiant sau mąstyti apie tai, ko neteksiu, ką teks palikti, su kokiomis baimėmis teks susidurti, tenka pripažinti, kad mintys dienos pabaigoje nebūna optimistiškos.

Matau, kaip draugai ar sektinos asmenybės sudarinėja sąrašėlius, ką veiks/norėtų nuveikti vasarą. Man šiais metasi visiškai nesinori to daryti. Gal dėl to, kad daugiausia laiko skirsiu sau, gal dėl to, kad tupėsiu kampe ir linguodama lauksiu egzaminų rezultatų. Nesinori nieko prisižadėti, prisisvajoti. Tikiuosi, kad ir be plano vasaros burtai suveiks: susitvarkys senos bėdos, atsiras nuotaikingų veiklų ir pan.

Labiausiai noriu saulės, vėjo ir vandens, smėlio tarp pirštų ir minkštų knygos puslapių. Kuo mažiau baimių, kuo daugiau naujos patirties. ( ir šaaaaaampaaaaanooooo)

Linkiu kiekvienam neskubėti, bent dieną skirti sau ir nieko nieko nebijoti.

Mur mur,
Gabrielė.

1 komentaras: